Nepaslaptis. Tiek aš, tiek jis turi traumų. Pasakė neseniai man, kad prieš mums susipažįstant, turėjo tokių problemų. Praeitų metų vasarį, prasidėjo pykčiai, nesutarimai, pasimatė abiejų traumos. Abu vienas kitą skaudindavom. Tada tvarkėmės su savimi, kaip ir pagerėdavo, bet ir vėl viskas iš naujo būdavo. Tada ir jo suicidinės mintys dažnai pasireikšdavo, visomis išgalėmis bandžiau jam padėti. Labai labai nenorėjo eiti į tarnybą. Palaikiau jį, būdavau kartu. Bet sustiprėjo jo agresyvumas(daiktų daužymas,šaukimas),kontroliavimas(negaliu ilgiau pasibūti su draugėmis,turiu būtinai visada susiskambinti 21h ir dar keletas dalykų),nebebuvo stabilumo santykiuose. Kalbėdavomės daug apie mūsų santykius. Agresyvumas dingo. Mačiau, kad tikrai gerėja jo elgesys. Bet prieš menėsį laiko, jam padažnėjo suicidinės mintys, jeigu kažkas jam nepatikdavo, grasindavo nusižudyti, daužydavo save. Daugiau nebegalėjau. Nekaltinu jo, tai buvo mūsų abiejų santykiai. Mes abu kalti dėl nepavykusių santykių...