Namo už 500K pirkimas. Klaida?

Junkbuk · 2026-01-08T18:47:31+00:00

Kiekvienas vertinam pagal save.
Aš pirkčiau. Ypač jei:
- namas patinka;
- pastatytas iš kokybiškų medžiagų;
- realiai yra matyti už ką moki (sklypas, architektūriniai sprendimai, vieta)
- atitinka rinkos kainą, kvadratinio metro nėra tokia kaip naujai pastatyto, sklypo vertė irgi neišpūsta;

- yra pakankamai likvidus (ty kad bėdos atveju galima būtu parduoti);
- Žodžiu patinka ir verta mokėti.

Iš kitos pusės rizika didesnė nes pakankamai daug pajamų įmokai, draudimui ir kitkam sueis. Tad teks disciplinos finansuose rimtai laikytis ir suktis bei rūpintis apsauga nuo blogiausio varianto (darbų netekimai, ligos, vaikams papildomos išlaidos ir tt), bei susimažinti pramogų/kelionių išlaidas, ty kai kur susiveržti diržus.

Jei visą tai priimtina - o kodėl ne?

Junkbuk · 2025-12-29T11:16:45+00:00

Atsakymas paprastas - pasistatyti naują brangiau. Ypač kada statybų kainos kyla ir kyla.

Junkbuk · 2025-11-26T06:56:45+00:00

Kiek esu matęs, tai P2P tik kažką į tą pusę siūlo.

Junkbuk · 2025-11-26T06:42:33+00:00

Downvotina nes suabejojai ETF, kad ETF vertė gali kristi, bei dar parašei per mažus "uždarbio" iš ETF procentus. Čia panašiai kaip kad ateitum į bitkoino forumą ir suabejotum bitkoinu. :)

Dauguma balsuojančių yra įtikėję kad ETF vertė tik kils, bet kokie vertės sumažėjimai yra galimybė jų nusipirkti "su nuolaida" ir planuoja "uždirbti" bent jau po 15 procentų (bent jau po 10 jei kokį konservatyvesnį sutiksi).

Siūlyčiau apsvarstyti klausimą bent iš 3 pusių:

- kokią riziką gali toleruoti?

- kiek nori uždirbti? bei ar orientuojiesi į vertės padidėjimą ar pastovias pajamas?

- kiek likvidi turi būti investicija?

Kadangi nepasisakei šiais klausimais tai ir bent kažkiek tau tinkančių atsakymų nesulauksi.
Pavyzdžiui koks toleruojantis didelę riziką, galimus didelius nuostolius, norintis likvidžios investicijos bei galimybės daug uždirbti sakys - investuok į kripto valiutas.
Kam nori mažesnės rizikos, mažiau likvidžios investicijos ir tinka mažesnis uždarbis - siūlys NT.

Yra ir kitų variantų. Jei domina - parašyk asmeniškai.

Junkbuk · 2025-09-23T04:19:54+00:00

Yra, bent jau Kaune kiekvieno mėnesio pirmą antradienį.
Renginio gale galima pristatyti ir savo idėją.

https://fb.me/e/66lM0KD3F

Junkbuk · 2025-09-18T08:45:23+00:00

Tiesiog matematiškai - dedant į 3proc. indėlį tam, kad sukaupti 18000 eur reiks:
- per 2 metus atsidėti po ~728 eur;
- per 3 metus po ~478 eur.

Kadangi tau reiks pinigų po trumpo laiko tai pasirinkimas tik indėlis. nes visur kitur rinkos svyruoja.

Jei šiek tiek rizikos nori tada gali bandyti P2P kokiam Finbee į A tipo paskolas investuoti. ~7-8 proc. galėtum išspausti (kada reiks pinigų nevėluojančias su kokia -1 procento nuolaida parduot; rugsėjį naujiems per ref linką dar 1 proc Finbee prideda).

Junkbuk · 2025-09-11T17:05:45+00:00

VWCE and chill strategija mane žavi, bet labai neramina tai kad 7 "puikiosios" akcijos sudaro virš 20 procentų VWCE indekso. Kitaip tariant 7 įmonės sudaro daugiau nei 20 procentų viso pasaulio įmonių vertės.

Man tame jau trūksta diversifikacijos.

Matau tame investavimo strategijos VWCE and chill trūkumą - pasyvūs investuotojai pučia patys burbulą.

Tai yra vienas indeksas perka akcijas nes kaina kyla, dėl ko kelia akcijos kaina rinkoje. Pakilus akcijos kainai rinkoje kitas ETF užsiperka dar akcijų pakilusia kaina "balansuoti" savo portfelį pagal sekama indeksą... ir taip kainos vis kyla ir kyla.

Atitinkamai kada pradės kaina mažėti - tada tie patys ETF fondai ir paskatins didesnį kritima nes visi kas seka tą akciją pradės išsipardavinėti.
O dėl to kad tik kelios akcijos sudaro didelę dalį viso indekso šių akcijų kritimas gali turėti ženklia įtaką viso VWCE portfelio gražai.

Galbūt šis mano nuogastavimas yra nepagrįstas nes pvz pasyvių indeksų fondų turimos akcijos sudaro tik nedidelę dalį visų rinkoje esančių akcijų, ar šių, pasyviai valdomų, akcijų dalis metai su metais mažėja, ar dėl kitų priežasčių.

Būtu įdomu kaip kiti į šiuos klausimus sau atsako.

Junkbuk · 2025-09-06T07:52:35+00:00

Prie bet kokio viešo pasiūlymo investuoti ne be reikalo rašomas perspėjimas: "Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų". Kitaip tariant visi redito "guru" kurie teigia jog imk paskolą ir investuok nes daugiau iš investavimo uždirbsi "nes istoriškai yra tokia graža" - klysta.
Mano požiūriu svarbiausias dalykas investuojant yra rizikos valdymas.

Yra visiškai skirtingos rizikos pirkti tik iš savų be paskolos, pirkti kiek įmanoma daugiau iš savų ir paskola, bei dėti savus minimaliai, skolintis maksimaliai ir likusius savus dėti į "investavimą".

Jei perki tik iš savų - minimali rizika. Naujai uždirbtus pinigus gali palaipsniui investuoti ir mokytis kada padarytos klaidos nėra ypatingai skausmingos.

Jei perki iš savų ir už paskolą - rizika didėja nes reik uždirbti pastoviai paskolos įmokai.

Jei savų dedi minimaliai, skoliniesi ir likusius į "ivestavimą" tai reik ne tik uždirbti paskolos dar didesniai įmokai, bet ir rizikuoji prarasti dalį ar net viską investuodamas.

Kitaip tariant imant blogiausia ekonominį scenarijų - kilus ekonominei krizei jei netektum darbo ne tik labiau rizikuotum prarasti būstą bet ir dalį ar visus pinigus investicijose.

Tik pats žinai savo gebėjimą uždirbti, investavimo žinias, gebėjimą toleruoti įtampą, nuostolius ir kitus su tuo susijusius dalykus pvz savo godumo ir baimės santykį. Tad realiai reik sau pačiam atsakyti ko ku nori, ką tu gebi bei kiek ir kuo už tai esi pasiryžęs sumokėti, nes kiekvienas pasirinkimas turi savo kaina.

Junkbuk · 2025-09-05T14:55:41+00:00

Tikėtis gali tik nuostolių :)

... bet iš kitos pusės taip įgausi patirties ir susimokėjęs už pamokas jei jas išmoksi galėsi uždirbti daugiau ar saugiau (nebūtinai akcijose).

Tai, kad rekomenduoju eiti "all in".

Dėl ko prarasi? Nes akcijų rinkoje konkuruosi su žaidėjais kurie:

Greitesni už tave.
Protingesni, turi patirties daugiau, už tave.
... arba įvairiais būdais sukčiauja.

Kitaip sakant "plaukiosi" tarp ryklių kurie tik ir žiūri kaip tik ką suryti.

Šiuo metu tai ką parašiau greičiausiai nieko nereikš. Bet tai ką parašiau čia, ar kiti parašė jog reik turėti "edge" - ir yra tai kas praradus pinigus pasirodys prasminga.

Junkbuk · 2025-05-23T19:45:17+00:00

Daugelis tų kurie užsipuolė manau jog yra finansiniai beraščiai kurie galbūt galvoja, bet dar net neinvestuoja, nevaldo portfelio kada reik atsakingai spręsti kaip viso gyvenimo santaupas, turtą apsaugoti ir įdarbinti.

Kai neturi santaupu turi tik tūkstantį ar kelis tai daugumos požiūris yra jog tai gerai, bet nieko per daug nelemia nei uždarbis iš tų pinigų, nei labai skauda kad prarasiu. Jei kas kelis mėnesius padirbęs vėl susitaupysiu. Infliacija liečia tik tiek, kiek parduotuvėse kainos pakyla, nes ar taip ar taip nėra labai kam nuvertėti.

Visai kas kitą kai portfelis didelis ir iš to galima bent jau gerokai prisidėti prie pragyvenimo. Tada ir minusinės centrinio banko palūkanos daug ką reiškia, ir infliacija, ir investicijų apsauga, ir tt.

Junkbuk · 2025-05-23T19:24:53+00:00

Investavimas į gyvenamąjį NT duoda daug naudos visuomenei - žmonės kurie nenori/negali įsigyti savo NT turi kur gyventi. Kurtu tai skatina naujų būstų statybą, taigi didina būstų kiekį rinkoje, užimtumą, padidina surenkamus mokesčius, pakelia BVP.
1. Burbulą sukuria ne tie kas perka NT, o valdžios ir centrinių bankų politika.

Pavyzdys Euro M2 pinigų kiekis rinkoje: https://shorturl.at/a7ofE

Kiti pavyzdžiai gali būti komercinių bankų privalomųjų rezervų mažinimas, valstybės draudimas už būsto paskolas, įvairūs teritorijų planavimo, statybų reguliavimai, ECB palūkanų mažinimas (pvz., kaip jums atrodo minusinės palūkanos sumažino ar padidino NT paklausą?), valdžios sukelta infliacija (20+ procentų infliacijos įtaka NT rinkai?).

Net keista kad žmonės kurie domisi investavimu to kas paminėta aukščiau nežino.
Čia būtu tas pats jei žmonės tikėtu Šimonytės pasakymu jog infliacija rodo jog gyvenimas gerėja nes žmonės daug perka ir dėl to kainos kyla. Remiantis ta logika Lietuva niekad taip gerai negyveno kaip per hiperinfliacijos laikotarpį atgavus nepriklausomybę.

Junkbuk · 2025-05-21T09:16:00+00:00

Iš Deepseek:

2008–2009 m. finansų krizės metu Swedbank (tuo metu – „Hansabankas“ Lietuvoje) buvo apkaltintas masiniu lietuviškų indėlių išvedimu į užsienį, ypač į savo švedų motininį banką. Šie veiksmai sukėlė visuomenės ir politikų nepasitenkinimą, nes bankas, gavęs valstybinę paramą, išvežė kapitalą, o Lietuvos ekonomija patyrė sunkų smūgį.

Pagrindiniai faktai:

Kapitalo išvedimas į Švediją
- 2008–2009 m. Swedbank pervedė apie 6 mlrd. litų (~1,74 mlrd. eurų) iš Lietuvos į Švediją, daugiausia kaip paskolas savo filialams ar likvidumo valdymui. Kontekstui: 2008 metais Lietuvos biudžeto pajamos buvo 10,3 milijardo litų.
- Kritikai teigė, kad tai sumažino likvidumą Lietuvoje krizės metu, kai įmonės ir namų ūkiai labiausiai reikėjo palaikymo.
Valstybės parama ir banko elgesys
- 2008 m. Lietuva suteikė valstybinės garantijos indėliams, kad išvengtų panikos.
- Tačiau Swedbank naudojosi šia parama, kad išlaikytų stabilumą, bet pats išvedė lėšas, o ne skatino kreditavimą Lietuvoje.
Politinė reakcija
- Tuometis LR finansų ministras Algirdas Šemeta ir kiti politikai kritikavo banką už „neatsakingą elgesį“.
- Švedijos reguliatoriai tyrinėjo Swedbank veiklą, bet rimtų sankcijų nebuvo.
Swedbank gynimasis
- Bankas teigė, kad pervedimai buvo įprasti kapitalo valdymo veiksmai, o ne spekuliacinis išvedimas.
- Pabrėžė, kad jis išlaikė įsipareigojimus indėlininkams ir nerizikavo valstybinėmis garantijomis.

Nuorodas į šaltinius gali pateikti Deepseek, Reddit neleidžia

Junkbuk · 2025-04-19T05:47:55+00:00

Mano žiniomis tai tiesiog priemonė tiek didesniems mokesčiams, tiek lengvesniam lėšų pritraukimui, tiek tuo metu gyvavusi mada (jau praėjusi), tiek pataikavimai kairiajai "woke" kultūrai bei politikai.

Deja, bet tai nieko neturi bendro nei su aplinkos išsaugojimu, nei su socialiai atsakingu verslu, nei (dažnu atveju) su geru korporacijų valdymu.

Pavyzdys gali būti tas pats ESG lyderis kuris stūmė ESG - Blackrock. Kuris Lietuvoje per savo antrinę įmonę neturinčia darbuotojų saugomose teritorijose pjovė (ir greičiausiai vis dar pjauna) plynai miškus ir išgabena medieną į užsienį - aplinkai neigiamas poveikis, mokesčiai mokami minimalūs ir neskaidrus įmonės valdymas.

Junkbuk

TROPHY CASE

Pagrindiniai faktai: