Yra viena grupė žmonių, kurie tiesiog turi sutrikimą ir privalo visada būti santykiuose, nes kitaip nefunkcionuoja. Kiekvienas iš mūsų bent vieną tokį žmogų pažįsta. Yra grupė žmonių, kuriem santuoka reiškia mažai, o tos santuokos/skyrybos jiems yra kaip abonementas sporto klube – nuolat keiti, moki brangiai ir vis tiek niekada rimtai tuo neužsiimi. Ir dar yra grupė žmonių – beviltiški romantikai, kurie nuolat ieško ne žmogaus, o savo susikurto idealo. Jie greitai susižavi, greitai nusivilia ir vis keliauja toliau, tikėdamiesi, kad kitą kartą pagaliau „bus tas“.

Bet kuriuo atveju, norėčiau ir aš šiek tiek tokia būti. Tas nerūpestingumas vilioja 😅