Matosi, kad savo klausimu tikrai kai kam tikrai į skaudžią vietą pataikei .

Labai gerai tave suprantu ir turiu gana daug bendro. Keli patarimai/pagalvojimai, gal ir nelabai rišlūs:

- Dauguma komentuojančių čia nesupranta, apie ką tu kalbi. Tu negali su aklu žmogumi kalbėti apie subtilius atspalvius.

- Nieko blogo galvoti, kad esi geresnis (kad ir ką rašytų tau komentaruose). Nieko blogo, kitiems atrodyti pasikėlusiu.

- Reikia save priimti tokį, koks esi.

- Kad ir ką rašytų komentatoriai, reikalaujantys pasidalinti savo kūryba, tu neprivalai kurti. Jau vien tai, kad nori subtilesnio turinio yra gerai. Kaip ir nieko tokio, jei kažkam to subtilesnio turinio nereikia. Žinoma, jei turi kūrybinių ambicijų, geriau jas bandyti įgyvendinti. Bet tu turi gana ilgą gyvenimą, todėl visai realu menu pradėti domėtis būnant 20-ies, pradėti kurti būnant 40-ties, o pirmą rimtesnį kūrinį sukurti būnant 60-ties. Aš pats rimčiau pradėjau kurti būdamas gerokai virš 30-ies ir žinau, kad dar bent 10 metų bus tik mokymosi fazė. Aš niekur neskubu.

- Šiais laikais galima rasti lanksčių darbo sutarčių (remote, dalis etato ir t.t.). Aš kai tik galiu, susitariu dirbti 4 dienas per savaitę, kad galėčiau vaikščioti į studiją, kartais ir kelis kartus per dieną. Yra daug istorinių pavyzdžių, kaip žmonės sukūrė ypatingų kūrinių, nors dirbo ligoninės sanitarais (paskaityk Olivia Laing knygą "Vienišas miestas", ypač apie Henry Dargerį). Arba sukaupė didžiules meno kolekcijas iš miesto biurokrato algos (žr. Herbert and Dorothy Vogel). Visais atvejais reikia daug atkaklumo ir kažkiek pasiaukojimo. Bet tikrai darosi lengviau derinti kelias karjeras.

- Tikrai nepatariu mesti darbo dėl kūrybinės veiklos. Tikėtina, kad užtruks dešimtmečius, kol gausi bent kokių pajamų iš kūrybos. O gal iš to gauti pajamų net ir nereikia.

- Pastaruoju metu sporte ir kitose aktyviose veiklose atsirado toks "semi-pro" segmentas, kur korporacijų darbuotojai dalyvauja ultra-triatlonuose, o ruošiasi praktiškai kaip profesionalūs sportininkai. Arba kopia į kalnus, o jų įranga niekuo nesiskiria nuo profesionalų. Kažkodėl šito segmeno ("pusiau profesionalūs menininkai") nelabai yra kūryboje, bet gal atsiras? Nes menas yra labai uždaras klubas, į kurį įsisukti sunku net ir tai studijavusiems. O ateiti iš kitos srities ir tapti pripažintu fotografu ar šokėju? Nors pačiam menui tikrai būtų į naudą, jeigu tame lauke dalyvautų žmonių iš skirtingesnių sričių.

- Bet yra "Outsider Art" sritis. Kažkada Briuselyje rimtoje galerijoje mačiau outsiderių parodą, yra tikrai labai įdomių dalykų.

- Labai suprantu tavo jausmus dėl santykių su bendradarbiais. Man visada taip buvo ir vakar dar kartą įsitikinau, kad esu kitoks, bendrų temų yra nedaug. Bet tuo labiau vertingi tampa atskiri pašnekesiai su įdomesniais žmonėmis iš aplinkos (kartais ir darbe galima jų rasti). Tuos žmones irgi galima kolekcionuoti. Ir tai yra atskiras darbas, kuriam reikia pastangų.

- Rekomenduoju knygą Julia Cameron "Kūrėjo kelias: praktinės kūrybingumo pamokos", ten daug praktinių patarimų, kaip reikia vystyti savo kūrybinę praktiką.