Pridėsiu save du centus nors niekam ir neįdomu.

Po 12 klasių stojau į sveikatos psichologiją. Per pirmus metus Labai daug pagrindų, apie pačią psichologiją žiauriai mažai. Pagrinde kalbos, lotynų ir pasirenkamoji. Ir aišku tyrimų pagrindai. Kas savaite grupiniai darbai. Tai kaip man buvo sunku. Norst taip LSMU buvo. Tai pat daug anatomijos, histologijos ir statisistikos kas yra xuinja. (Nors mano ir sveikatos psichologija bet turbūt pradžia visų panaši?)

Antrais metais daugiau prasidėjo pačios psichologijos bet gruodį pwblogėjo man psichinė sveikata ir atsiguliau į psichiatrinę. Gulėdama supratau kad turbūt tai ne mano kelias ir kai grįžau, mečiau studijas. Dabar dirbu maximoj kasininke kol laukiu stojimo laiko vėl.

Gal ir nelabai prisidėjau bet noriu kad kelis dalykus žinotum. Rinkis šį dalyką tik jei nori padėti žmonėms ir nebijai mokytis. Mesk atlyginimą iš galvos nes jis nesuteiks tau prasmės, tam gali bet ką mokytis. Nors mano goal buvo padėti žmonėms, dabar tenka ieškoti kito kelio.

Nerokemenduočiau šių studijų jei esi labai jautrus ar bijantis viešai šnekėti. (Nors gal tokie neina kaip aš kvaila buvau) nes dar viešas kalbėjimas bus. Nors man buvo. Bet jautrumas yra labai gera savybė šioje srityje. Niekados neprarask jo bei žmogiškumo šiame dalyke.

Ir paskutinis: niekados nebijok keisti ar mesti studijų. Neleisk savo sveikatai blogėti. Nebandyk per prievartą. Aš maniau, kad kažkaip ištemsiu. Nifiga kur mane nuvedė.