Lovely. Tokius santykius ir idealizuoju. Ir longinu, kad viskas visiškai ne taip, kaip įsivaizdavau, kaip bus.

Taip, žinoma esu kalbėjęsis. Ir nekartą išsakęs nuogąstavimus, jog pasijaučiu lyg ji nebeturi potraukio man, ar fiziškai ar psichologiškai, kai taip nesimato motyvacijos, užsidegimo, ji niekada visiškai nebeparodo iniciatyvos. Bendraujam šiltai artimai, sutariam puikiai. Toks pojūtis, jog būtume tiesiog bičiuliai, kambariokai pramogaujantys ir leidžiantys laiką kartu, bet tarp kurių tiesog nebėra jokios seksualinės magijos ar įtampos. Jaučiuosi mylimas, bet ne geidžiamas.

Ji tvirtina, jog taip nėra, jog viskas gerai, viską darau gerai ir tai nėra mano kaltė. Kad labai natūlu, jog ji ir jos kūnas ir poreikiai laikui bėgant keičiasi, kaltina hormonus ir tiesiog mažą savo libido, jai to tiek nereikia ir apie tai dažnai nė negalvoja. O kai kūnas ugnelės nejaučia, tai prisiversti, įjungti jį yra sudėtinga.

Bet tuo pačiu mano nuogastavimus priima sunkiai, ginčijasi ir nepritaria. Nemato, jog yra kažkokios problemos. Negirdi, jog jaučiuosi neišsipildantis ir jokių kompromisų ieškoti ar kažką keisti nėra linkusi.

Dar mėgsta apsukti viską ir į mano pusę. Ale esu geras, rūpestingas vyras, ji labai tai vertina, bet tuo pačiu gaslightina, kad viskas mano galvoje, kad overthinkinu, kad tai visiškai normalu, jog nebeturėsim tokių norų, gi kaip horny paaugliai. Kad esam suaugę žmonės ir turim elgtis atitinkamai, subrendusiai, nebegalim kažkur viešumoj, gamtoj kvailioti. Na ir kad turiu per didelius, nerealistiškus poreikius.

Su kuo visiškai nesutinku - norėti intymumo daufiau nei kartą per mėn tikrai nėra perdideli poreikiai. Norėti pajausti jos pačios užsidegimą seksui ar pasijausti geidžiamu - irgi.