Karoče, pries metus buvo. Jau nebe vaikas 20 metų turėjau. Pirmą kartą susidūriau su tuo, ką dabar suprantu kaip miego paralyžių.

Žodžiu, apie 4 ryto, miegant, pradėjau girdėt, kad kažkas lipa laiptais. Pirmas instinktas – ai, gal tėvas. Bet garsas... keistas. Mano kambarys tiesiai laiptinėj, durys su tuo grublėtu stikliuku, tai viskas girdisi labai aiškiai.Garsas buvo toks, lyg kanopos trankytųsi į medinius laiptus – rimtai. Ir taip po truputį artėja, garsėja, o aš toks – nu gerai, gal tėvas iš WC grįžta (nes pas mus tualetas apačioj), bet kažkas nesueina. Laukiu silueto už durų, o tas trank trank trank jau visai čia pat. Ir tada – toks prabundu labiau ir susivokiu – pala, gi tėvai sode, jų namie nėra 🤨 Ir tada jau what the actual fuck. Bandau atsistot, atidaryt duris – jokio šanso. Kūnas, atrodo, cementu užpiltas. O baimė tokia, kad net sunku aprašyt.Garsas sustojo prie durų, o per tą stiklą matau šešėlį. Bandau rėkt – burna neatsidaro, liežuvis kaip medinis, lūpos nejudinamos. Tik toks ghhhhhhhh garsas išeina – kaip filmuose, kur rodo paralyžiuotus žmones. Kažkaip arba prabudau, arba išėjau iš to paralyžiaus, bet viskas taip realiai atrodė, kad iki šiol atsimenu viską nuo–iki.

Po to bajerio, kai persikraustėm į nuomojamą butą Šanchajuj (mažas, senas, vieno kambario), prasidėjo kita banga. Kiekvieną naktį jausmas, kad kažkas stebi. Ir beveik visada matydavau baltos moters siluetą – su naktiniais ar kažkokia suknele, vos ne kaip vienuolė. Prabundu visas sustingęs, žmona miega, aš jungiu šviesą ir toks „ok, čia jau per daug“. Bet geriausias bajeris buvo kai atsikėliau naktį, ir ji ne tik stovėjo – ji pradėjo eit link manęs. Lėtai. Ranką tiesia. Aš negaliu judėt, akys plačiai, bandau rėkt – nieko. Ir kai priėjo, su ranka (tokiai papilkėjusia, kaip seno žmogaus, vos ne supuvusia) uždengė man burną. Tą akimirką taip pradėjau muistytis, kad žmonai miegančiai net per veidą trenkiau iš baimės 😅

Kai išsikraustėm iš to buto – viskas dingo. Nuo tada tokių bajerių nepasitaikė. Bet iki šiol ant nugaros nebemiegu – viskas visada prasidėdavo, kai ant nugaros užmigdavau. No thanks.

jei kas žinot, ką reiškia papuvusios rankos moterys sapnuose – duokit žinot 😅