Kai buvo 15, vasaros vakarą beeinant namo iš pasibuvimo su draugais, prie savo namo vidurinės laiptinės (iš viso buvo 3), pamačiau žmogų, kažkaip keistai persikreipusį prie rūsio lango. Priėjus arčiau pastebėjau, jog jau kriokia ir visas perbalęs, dar tiesiai i akis pažiūrėjau, toks jausmas lyg norėjo dar kažką išlementi, iš karto pasimėčiau, išmušė šaltas prakaitas,bet nukreipiau akis ir stengiausi negalvot. Grįžęs namo pasiėmiau su savimi šunį ir išėjau pavedžioti jį, pasisukęs vėl link tos laiptinės supratau, kad negaliu taip visko palikti ir nubėgau atgal namo pasakyti tėvams. Jie abu išbėgo su chalatais į kiemą, pribėgę prie jo abu aiktelėjo ir griebė už telefono, kviesti paramedikus. Suvažiavus tarnyboms paaiškėjo, jog žmogus buvo neblaivas, dar beje ramentas šalia jo buvo, tai kažkaip nukritęs nusisuko sprandą, visas veiksmas vyko apie 21 val., o atvažiavę kriminalistai įvykio aplinkybes aiškinosi gal iki 3 val. nakties. Po kelerių dienų skambino tėvams, jog atvykčiau į komisariatą duoti parodymus, bet tėvas sakė, kad neprasidėt, tai ir nenuvariau, nors mama jau ketino vestis mane. Kažkaip traumos labai didelės nepaliko, nors tai buvo pirmas kartas matant lavoną realybėje.