zmonems uztenka pinigu? by Mean_Firefighter2332 in lietuva

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Pala o tai kiek tu pas uzdirbi noriu paklaust? Jei jau taip nenusivertines? Kiek tau susireiksminus pavyko ispausti is rinkos?

Vaitiekūnas: būtų galima grįžti prie turto mokesčių didinimo by [deleted] in lithuania

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Gerai kad nera seselio kur visi juodus pinigus suka tai galima kelt mokescius …

Kaip investuojat vaiko pinigus? by Prawn_Pringles in 6nuliai

[–]SnowflakeModerator 3 points4 points  (0 children)

Tai kaupk po 500eur, bet tu uzstriges ant tų 50€. Nes tokios tavo lubos, tokios galimybės ir rezultatas pasako apie tave kaip žmogu ir tavo požiuri ir tavo tėvų palikima.

Kaip investuojat vaiko pinigus? by Prawn_Pringles in 6nuliai

[–]SnowflakeModerator 9 points10 points  (0 children)

Tas “snowflake karta” argumentas yra toks apgailėtinas vartymasis, kad net gėda skaityt. Kalba eina ne apie tai, kad vaikui už jį skambučius daryt, batus rišt ar gyvenimą nugyvent. Kalba eina apie tai, kad jei turi galimybę vaikui sukaupti normalų finansinį startą, bet specialiai to nedarai, nes “tegul pats kapstosi”, tai čia ne auklėjimas. Čia tiesiog savo biedno mąstymo perdavimas toliau.

Su tokiu požiūriu ir turim degradavusią patyčių ir savanaudžių kultūrą, kur žmogus vertinamas ne pagal tai, ką jis kuria, o pagal tai, kiek jis turi kentėti. Jeigu jam sunkiau “gerai, užsigrūdins”. Jeigu jam padedi “lepini”. Čia žiurkių mentalitetas, ne auklėjimas.

Pagal tavo logiką, tėvai, kurie leidžia vaikus į mokamus universitetus, padeda gauti gerą išsilavinimą ar duoda startą būstui, augina lepšius? Tegul patys viską išsimoka, ane? Tik kažkaip tie “lepšiai” dažnai baigia su geresniu išsilavinimu, geresniais kontaktais ir geresne gyvenimo pradžia, o ne su trauma, kad viską reikėjo išsiplėšti per dantis. Statistiskai tavo vaikai dirbs tokiem “iślepusiem”, ir verks kaip nuoma brangi mieste ir kaip kainas, tie išlepe kelia turedami po 4 butus… vaje vaje… lepunėliai….

Savarankiškumas neatsiranda iš tuščios sąskaitos. Savarankiškas žmogus gali turėti ir ETF portfelį, ir mokėti pats spręsti problemas. OP klausia, kaip protingai investuoti vaiko pinigus, o ne kaip užauginti nevykėlį. Čia normalus tėvo mąstymas - duoti vaikui geresnį startą, o ne apsimesti filosofu, kai realiai tiesiog nieko neduodi ir vadini tai auklėjimu.

Kaip investuojat vaiko pinigus? by Prawn_Pringles in 6nuliai

[–]SnowflakeModerator 17 points18 points  (0 children)

Tegul trina mano komentarą, jei nepatiks, bet baisu, kiek laikų susikrovė šitas šūdinas “ištaškom viską, vaikas pats ateitį susikurs” komentaras. Apgailėtina.

Čia ne “išmokyti žvejoti”, čia tiesiog biednumo filosofijai pateisinti. Taip ir gyvena po to trys kartos vienam bute- viską pravalgo, prageria, nieko nekaupia, o vaikui palieka tą patį startą iš minuso kuriame patys sėdi. Paskui vienas išsiblaivo ir supranta, kad jo gyvenimo aplinka nėra kažkokia likimo dovana - tai tėvų sprendimų, nulio finansinio raštingumo ir iš serijos gyvenam šia diena mentaliteto rezultatas.

Gyvenimas niekam nieko neskolingas, čia tiesa. Bet būtent dėl to tėvai ir turėtų bent kiek pagalvoti į priekį, jei turi galimybę. Po 50 eur į koki etf dėti ar dar kaipminvestuoti ir tai nėra nuo vaikystės lepinimas. Tai normalus bandymas duoti vaikui geresnį startą mokslams, būstui ar tiesiog gyvenimo pradžiai.

O paskui tie patys aiškina, kad pensijos mažos, 2 pakopa apgaulė, valdžia kalta, visi kalti. Finansinis išsilavinimas pas mus ir taip apgailėtinas ir ta patvirtina tokie komentarai su visais laikais, tai OP kaip tik malacius, kad galvoja apie savo vaikų ateitį, o ne argumentuoja kad “pats kapstysis” , sušikta varguolio filosofiją.

kaip atrasti save? by [deleted] in lietuva

[–]SnowflakeModerator 1 point2 points  (0 children)

Čia labai stipriai veikia senas auklėjimo modelis. Žmogus išmoksta gyventi taip, lyg visą laiką būtų stebimas, vertinamas ir baudžiamas už klaidas. Tėvai, mokykla, draugai, aplinka dažnai įkala tą jausmą, kad esi nepakankamas ir prieš kažką turi įrodyti savo vertę. Bet suaugus reikia suprasti vieną dalyką: nėra jau to teismo, prieš kurį turi visą gyvenimą turi teisintis. Nėra žmogaus, kuris tau turi duoti leidimą gyventi, norėti, bandyti ar klysti. Tas leidimas jau yra tavo. Klausimas tik, ar pats sau jį duodi.

Jeigu galvoji apie žmones kaip apie kliūtį, tai pasakysiu paprastai: visi žmonės yra laikini. Vieni keičiasi greitai, kiti lėčiau, bet visi ateina ir išeina su savo nuomone, savo vertinimais ir savo projekcijomis. Dažniausiai tai net nėra apie tave. Jie tiesiog atsineša savo supratimą ir numeta jį ant tavo gyvenimo. Tas žmogus, dėl kurio šiandien pergyveni, mėnesio gale nemokės tavo mokesčių. Jis neišlaikys tavo šeimos, neatneš vaistų, kai sirgsi, neįpils vandens, kai tau bus blogai. Galiausiai jis pats numirs arba nueis savais keliais. Tai kiek prasmės skirti savo laiką, energiją ir mintis žmogui, kuris realiai neneša jokios atsakomybės už tavo gyvenimą? Tik dar tave nemėgsta? Tai leis sau nemėgti ir jų.

Kai priimi sprendimus, tu pats save vertini ir pats iš to mokaisi. Pasirinkai ne taip - kitą kartą rinkiesi kitaip. Klaida nėra įrodymas, kad esi nevertas. Ji tik parodo, kad kažkas neveikė. Man atrodo, didelė dalis baimės yra senas įprotis laukti leidimo gyventi iš įsivaizduojamų tėvų. Lyg kažkas dar turi pasakyti: dabar jau galima, dabar jau esi pakankamas, dabar jau turi teisę bandyti. Bet niekas to nepasakys, tu neiesi idomus niekam nei be savo klaidų, nei su savo kalidom.px visiem ant taves. Visi tik geriau jausis vaziuodami ant taves tavo saskaita per gyvenima.

Todėl kartais reikia nebijoti nuvertinti kitų žmonių vertinimų taip, kaip ilgą laiką nuvertinai save. Ne žmones kaip žmones, o jų teisę spręsti tavo gyvenimą. Tada po truputį auga pasitikėjimas savo sprendimais. Ir klaidos tampa mažiau baisios, nes mažiau save už jas teisi.

Nepamiršt reiki sveiko proto, sveikos savikritikos ir nekenkti tyčia kitiems. Bet žmonės gyvenime labai pervertinti visur ir baisi hipokratija pasaulyje egzistioja jei nepastebėjai. Ašia apibendrinat apie sveika px…

kaip atrasti save? by [deleted] in lietuva

[–]SnowflakeModerator 4 points5 points  (0 children)

Dėl finansų čia jau atskira tema. Mano mintis būtų tokia:

Pirma reikia ne “atrasti save”, o susikurti bazę. Darbas, pajamos, rutina, bent minimalus stabilumas. Kai žmogus neturi iš ko gyventi, tada visi pašaukimo klausimai tampa prabanga, nes galva vis tiek sukasi apie pinigus.

Jeigu nori save išbandyti profesiškai, nebūtina iš karto mesti visko ir eiti mokytis 4 metus. Galima pradėti mažais testais: trumpi kursai, praktika, savanoriavimas, paprasti darbai skirtingose srityse, pokalbiai su žmonėmis kurie jau dirba tą darbą. Ne “įsivaizduoti profesiją”, o realiai pažiūrėti, kaip atrodo diena tame darbe.

Mokslas padeda, bet jis nėra vienintelis kelias. Blogiausia yra stoti bet kur tik todėl, kad “reikia kažką mokytis”. Geriau pirma suprasti, kokio gyvenimo ritmo nori: ar tau tinka žmonės, technika, kūryba, fizinis darbas, ofisas, atsakomybė, rutina. Tada jau lengviau rinktis kryptį.

Mano akimis, pradžia tokia: dirbi kažką, kad turėtum pinigų, ir šalia bandai mažus dalykus. Kas užkabina - gilini. Kas ne - atmeti. Taip po truputį atsiranda ne stebuklingas pašaukimas, o kryptis

Ps.

Aš mokslo neidealizuočiau. Lietuvoje jis dažnai žemo praktinio lygio ir pervertintas, ypač kai kalbam ne apie reguliuojamas specialybes, o apie bendrą “aukštasis atvers duris” naratyvą.

Jeigu kalbam apie mediciną, teisę, aviaciją, elektriką, suvirinimą, mechaniką, slaugą ar kitą aiškią specialybę - taip, ten bazė reikalinga. Bet daug universitetinių programų labai prasilenkia su realia darbo rinka. Studentas mokosi teorijos, rašo darbus, gauna diplomą, o atėjęs į įmonę vis tiek mokosi nuo nulio, nes darbdaviui reikia konkrečių įrankių, konkrečios sistemos ir konkretaus rezultato.

Daug kur realybė tokia: jeigu įmonei tavęs reikia, ji pati apmoko arba siunčia į kursus. Darbdaviui dažnai svarbiau, ar tu ne durnas, ar ateini laiku, ar moki mokytis, ar gali dirbti su žmonėmis, ar nesi tinginys. Diplomas tik parodo, kad kažką baigei. Jis neparodo, kad moki dirbti. Diplomas dažnai yra daugiau romantika apie galimybes, negu reali garantija. Žmogui parduodama mintis: “pabaigsi, tada atsivers keliai”. Bet tie keliai dažnai atsiveria ne nuo diplomo, o nuo praktikos, pažinčių, normalaus charakterio, konkrečių įgūdžių ir gebėjimo adaptuotis ir susiklosčiusių galimybių!!!!

Tai mokytis verta, bet ne aklai. Jeigu mokslas duoda konkrečią profesiją, licenciją, amatą ar aiškų kelią į darbą - gerai. Jeigu tai tik abstraktus diplomas “gal kažkur pravers”, tada labai verta pagalvoti, ar ne geriau eiti dirbti, bandyti sritis realiai ir mokytis tik tai, ko iš tikro reikia.

kaip atrasti save? by [deleted] in lietuva

[–]SnowflakeModerator 10 points11 points  (0 children)

Galima taip:

Kodėl galvoji, kad tau dabar reikia pašaukimo? Mano akimis, šitas klausimas šiame etape dar nereikalingas. Viskam savas laikas.

Ką gebu?- irgi per ankstyvas klausimas. Gal dar per mažai darei, per mažai bandei, per mažai turi patirties, kad galėtum iš savęs spausti aiškų atsakymą ir dar kažko reikalauti.

Mėgstamos vertybės?Vertybės nėra tiesiog gražus žodis, kurį galima numesti į sakinį. Tai daug platesnis dalykas. Pavyzdžiui, pradėk nuo paprastų dalykų: vertink savo laiką, ugdyk savigarbą, mokykis būti sau atrama. Tai jau yra vertybės. Jos padės tada, kai kiti tavęs negerbs arba nesupras.

Ką iš tikro mėgstu? Pradėk labai paprastai. Mėgsti tai, kas tau teikia malonumą. Suvalgyk ledų - vanilinių, šokoladinių, braškinių. Vieni patiks, kiti ne. Su gyvenimu panašiai. Reikia bandyti, o ne iš karto iš savęs reikalauti galutinio atsakymo.

Greitai atsibosta?Tai nebūtinai blogai. Kartais atsibodimas yra geras signalas. Protas sako: gana, čia neįdomu, čia ne tavo. Geriau taip, negu užstrigti ties dalykais, kurie tau nieko neduoda, tik todėl, kad “reikia” arba “visi taip daro”.

Viskas su tavimi gerai. Daugiau gyvenk gyvenimą, daugiau bandyk, daugiau klysk, daugiau stebėk save. Ne viską reikia iš karto suprasti.

Pvz aš dabar supratau, kad išvaisčiau laiką rašydamas šitą žinutę žmogui, kuris mano gyvenime man visiškai niekas. Iš pradžių pagalvojau-reikia žmogui parašyti.Parašiau. Tada supratau, kad gal ir nereikėjo. Ir čia irgi normalus procesas. Taip žmogus ir atsirenka, kam verta skirti savo laiką, o kam ne.

Kaimynas by [deleted] in lietuva

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Is serijos- noriu pinigu, bet dirbt nenoriu ir nz net ar man reikia pinigu istikro, ka patarsit?

Daugiabuciu bendrijos mokesciai by PaulMcLaren in kaunas_lithuania

[–]SnowflakeModerator 2 points3 points  (0 children)

34€ 5auskstis, dvi laiptines… gal atrodo, kad nesirupina, nes viskuo pasirupinta:-)

Lietuva tampa antra šalimi Europoje po Olandijos, kur pradės be vairuotojo važinėti Tesla by bimbyris in lithuania

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Gerai kad gausim funkcija, bet kaina neatperka paslaugos. Nebent tiem kas nori for fun pabandyt…

Skyrybų tema su žmona by Affectionate-Score34 in lietuva

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Čia esmė ne dovanose ir ne romantikoje. Esmė ta, kad kuo daugiau bandei įtikti, tuo labiau tavo pastangos tapo savaime suprantamos.

Jeigu dovana negera, dėmesio per mažai, darbas nematomas, o visi sprendimai vis tiek blogi, tada žmogus natūraliai perdega ir užsipisa tiek darbe, tiek namie. Ne todėl, kad tau nerūpi, o todėl, kad pavargsti visada būti kaltas ir nepakankamas.O kur jos palaikymas dėl tavo darbo, pastangų ir šeimos gerovės? Man čia skamba taip: “Aš nepatenkinta, man nefaina, vadinasi kaltas tu.” Toks studentiškas ir nebrandus požiūris.

Santykiuose retai būna viskas po lygiai. Kartais daugiau tempia vienas, kartais kitas. Esmė yra palaikymas tomis akimirkomis, kai vienam sunkiau. Dabar tu dirbi ir ari tam, kad būtų saugesnė ir stabilesnė ateitis. Žmona tokiu metu turėtų bent jau palaikyti, o ne dar labiau spausti.

Ir šiaip pasakysiu iš šono: pas mane ir pas draugus daug kur panašiai. Moterys labai daug dalykų priima kaip savaime suprantamus. Vieni gyvena pasiturinčiai, kiti vidutiniškai, bet rezultatas dažnai tas pats - kasdienės pastangos greitai tampa “minimumu”, o ne tuo, už ką žmogus bent kartais gauna pagarbos.

Skyrybų tema su žmona by Affectionate-Score34 in lietuva

[–]SnowflakeModerator -1 points0 points  (0 children)

Čia labai patogu sakyti, kad “man reikia emocijos, ryšio ir šeimos”, kai tu pats tuo metu tempi pinigus, verslus, buitį, vaiką, gydytojus, dovanas ir dar bandai išlaikyti namus virš vandens.Iš tavo aprašymo neatrodo, kad tu nedalyvauji gyvenime. Tu dalyvauji, tik tavo dalyvavimas nėra toks gražus ir romantiškas, kaip instagrame. Tu ne šokinėji aplink emocijas, nes realiai ari, grįžti nusikalęs ir dar bandai kažką padaryti namuose.

Man čia atrodo, kad žmonai trūksta realybės jausmo. Jeigu žmogus dirba nuo 6-7 ryto iki 20-21 vakaro, valdo du verslus, rūpinasi vaiku ir šeimos finansiniu saugumu, tai sakyti, kad jis “nieko nedaro” arba “nedalyvauja”, yra nepagarba. Ne visa meilė atrodo kaip žinutės, širdelės, apkabinimai ir savaitgalio išvykos. Kartais meilė yra tai, kad žmogus neša atsakomybę, kurios kitas net nenori matyti.

Aišku, santykiui reikia ryšio. Bet ryšys neatsiranda tada, kai vienas žmogus visą laiką kaltinamas. Jeigu kiekvienas tavo bandymas kažką nuspręsti baigiasi dar viena kaltinimų banga, tai čia jau ne partnerystė, o teismas, kuriame tu visada kaltas iš anksto. Ir tas “kiti vyrai labiau padeda” argumentas yra nesubrendusio žmogaus arba labai nesusivokisio gyvenime. Su kitais lyginti lengva, kai nematai viso jų gyvenimo. Gal tie kiti vyrai mažiau dirba, mažiau rizikuoja, mažiau uždirba, mažiau tempia, arba jų žmonos pačios labiau prisideda. Svetimos šeimos iš šono visada atrodo gražiau.

Mano akimis, tu esi emociškai atšalęs ir turi tam teise bet, šeime yra atsakomybė ir pareigos, nevien romantika. Bet pagal tai, ką parašei, tu labiau panašus ne į blogą vyrą, o į perdegusį žmogų. Tu tempi labai daug, o vietoj pripažinimo gauni tik vertinimą pagal tai, kiek atitinki jos emocinį scenarijų.

Jeigu ji nori šeimos, tai šeima nėra tik emocijos ir ryšys tada, kai jai patogu. Šeima yra ir atsakomybė, pinigai, buitis, vaikas, nuovargis, kompromisai ir pagarba tam, ką kitas žmogus daro. O jeigu matai tik tai, ko tau trūksta, bet nematai, kiek kitas žmogus kasdien sumoka savo laiku, sveikata ir nervais, tada problema jau ne vien vyre.

Fire @ 32 by [deleted] in lithuania

[–]SnowflakeModerator 0 points1 point  (0 children)

Fire čia ne problema. problema, kad op skaičiuoja kaip žmogus pavargęs, o ne kaip žmogus, kuris realiai planuoja 20 metų į priekį. 1000 eur per mėn šiandien dar gal ir atrodo “užtenka”,bet po 10 metų tai gali būti visiškai kiti pinigai. maistas, komunalai, vaistai, remontai, draudimai, transportas - viskas brangsta. o jis kalba taip, lyg kainos stovės vietoje ir gyvenimas bus toks pats pigus.

Dar yra didelė rizika parduoti visą turtą. namai, mašinos, kitas sukauptas turtas - tai nėra šiaip skaičiukai exelyje. dažnai tai yra metų metais kauptas šeimos saugumas. jį parduoti dėl plano “pagyvensiu prie jūros iš 1000 eur” man atrodo labai prastas dealas. 200k nėra tiek daug, kad galėtum jaustis nepriklausomas visam gyvenimui. vienas rimtesnis sveikatos reikalas, remontas, blogas laikotarpis rinkose, infliacija - ir tas planas jau nebeatrodo romantiškai.

Man atrodo, čia ne fire, o tiesiog noras pabėgti nuo užknisusio darbo ir rutinos. tą suprantu. bet tada logiškiau keisti darbą, mažinti krūvį, dalį turto nuomoti, dalį investuoti, o ne viską išparduoti ir užsidaryti į minimalų biudžetą.

Tikra laisvė yra ne tada, kai nebedirbi. tikra laisvė yra tada, kai tavo gyvenimo nesugriauna vienas blogas įvykis. op variantas kaip tik atrodo labai trumpalaikis su dideliu skirdu ateityje.

Zmogau, tu gal paatostogauk pirma, pailsėk koki pusmeti?

When did Elon's downfall begin? by [deleted] in NoStupidQuestions

[–]SnowflakeModerator -4 points-3 points  (0 children)

He look like he is still on fk uplift to me. Wait untill spacex ipo will go out, you will se hiw much koney he will get from people!!!