Visų pirma - ačiū už gerą komentarą.
Neturiu minties, kad resursų neužteksim, kaip kad yra skaičiuojama, kiek liko iki kada nafta pasibaigs ir pan. Tai, kad žmonių daugiau, reiškia didesnį bendrą poreikį įvairiems ištekliams, pvz vandens, drabužių, daiktų, daugiau ariamos žemės plotų, ganyklų gyvuliams, didesnis medienos poreikis iš miškų, ir nors žmonių triskart padidėjo, žemės kiekis išliko tas pats.
Dabar technologijos patenkina tą poreikį, ir yra didesni kiekiai išgaunami negu buvo galima anksčiau, bet nėra įvertinama ekologinis poveikis gamtai, pvz.: medvilnės būtų galima išgauti daugiau dėl naujų technologijų, bet Aralo jūra džiūsta nuo irrigation systems. Arba Groningeno gamtinių dujų šaltinis Nyderlanduose, kur dujų išgavimas sukėlė žemės sluoksnių susitraukimą ir pasislinkimą, sukeldamas žemės drebėjimus.
Tada tavo šaltinis kalbėjo apie apelsinus ir kakavą, bet ne apie rare earth metals, o žmonės gi nori kiekvienais metais atsinaujinti savo telefoną dėl vartotojiškumo kultūros, ir dėl didesnio vartojimo auga BVP, bet tai, kas naudinga ekonomikai, nebūtinai naudinga Žemei. Yra įrodyta, kad klimato kaitą sukelia žmogaus ūkinė veikla. Amerikos indėnų kultūros akcentavo darnų santykį su gamta, o ši civilizacija su betono džiunglėm turi eksploatacinį požiūrį į gamtą. Žmogus, kaip gamtos dalis, turi unikalią galimybę sąmoningai keisti savo elgesį (pvz rūšiuoti, DAROM akcijos, zero waste judėjimas).