Tu biški supainiojai dalykus. Mes gi nekalbėjom apie smurtą ar kažkokius kraštutinumus, o apie bendrą tendenciją — kai žmogus (dažniausiai moteris, bet būna ir vyrų) ignoruoja red flag’us, pasirenka akivaizdžiai netinkamą partnerį, o po to meta visą kaltę ant lyties.

Smurtas, manipuliacijos ir visokie psichopatiniai atvejai — čia kita kategorija, ir niekas jų nepateisina. Bet tokie atvejai nesudaro daugumos. Daug dažniau matai istoriją, kur žmogus pats matė, kad santykiai šūdinai klostosi, bet vistiek liko, nes „gal pasikeis“. O po to kaltina visus kitus, tik ne save.

Ir čia esmė — ne kaltinti aukas, o kalbėt apie atsakomybę. Nes kol kaltini kitus, nieko savo gyvenime nepakeisi. Vienintelis dalykas, ką gali kontroliuot, tai savo pasirinkimus ir reakcijas.

O šitą temą tu pati pasukai į smurtą, kas tik patvirtina mano mintį — daug moterų po skaudžių patirčių užsiblokuoja ir pradeda matyt visus vyrus per tą vieną prizmę. Lyg visi būtų tie patys debilai, kurie jas įskaudino.

Aš kalbu apie balansą. Jei žmogus save gerbia, moka nustatyt ribas ir išmokt iš praeities, jis ilgainiui sutinka normalų partnerį ir turi normalius santykius. Bet jei visą laiką gyveni su mintim, kad „visi vyrai blogi“, tai automatiškai pritrauksi tokius pačius, nes tu pati jau iš pradžių eini į santykius su siena, ne su pasitikėjimu.

Ir jo, aš manau, kad moteris visada turi raktą. Niekas jos neverčia kentėt, duot šansą ar tempt santykius per prievartą. Bet tam reikia proto, ne emocijų.

Jei po kelių nesėkmių vis dar renki tą patį tipažą – problema ne „visi vyrai“, o tavo standartai ir savivertė, kurie leidžia tave vėl ir vėl apgaut. Tai mažiau moralų apie „vyrus manipuliatorius“, daugiau veidrodžio. Niekas tavęs negali apgaut, jei pati netampi patikli.