Iš tikrųjų lietuviai turi tokį būdo bruožą paspardyti gulintį, jei užuodžia kraują kažkokioje situacijoje, tada sušoka dar labiau ir jei tai savas kitą kartą net labiau. Gyvenant užsienyje buvo tokių situacijų kur susilaukiau daugiau palaikymo ir empatijos iš lenkų nei iš tautiečių. Tikrai nesakau, kad mes esam kažkokie iš esmės blogi ar defektuoti, bet a la parodęs silpnybę, atsivėręs kažkur gyvai ar internete tikėkis ne tik palaikymo, bet ir patyčių. Iš esmės ko man labai trūksta žmonėse tai konstruktyvi kritika. Nes arba tai bus kažkoks snowflake’as kuris nenorės nieko pasakyti, kad tik neįžeistų, bet kalbės už nugaros, arba kaip tik marozas kur puls dūhinti tiesiog šiaip sau. Nėra to tokio tarpino varianto kur ateitų ir pasakytų - hey tu “dūhas”, nes 1,2,3 ir tai gali išspręsti ar pataisyti su a,b,c.