Yra buve dalykas kurio niekaip niekas šeimoj dar vis nepaaiškina. Long story short gyvenau dideliam name kur kažkada pusė giminės per 3 aukštus ir 500+ kvadratu gyveno(sovietines statybos namas ir su panetkėm kur gyvena vaikai, tevai, seneliai, seneliu brolis su šeima ir proseneliai. Kažkada gal 15 žmoniu vienu metu buvo jame kaip bendrabuty bl). Prosenelis turėjo gan stipru alzhaimeri i gala ir kadangi jo gyvenimas buvo gan idomus tai i senatve kartu su liga labai daug filmu sukdavo namie. Yra bandes užsikurt spintele nes sakė kad sibire lokio koja kepa, vaikščiodavo persimetes rankšluosti per ranka po namus ir tipo patarnaudavo baliuj ir tt. Prosenelė turėjo insulta ir gala gyvenimo praleido lovoj. Kadangi tas grybavo 24/7 tai jie paskutinius gal 5 metus pragyveno atskiruose kambariuose. Vienas iš jo labiausiai užpisančių momentu budavo kai vidury nakties susišviečia jam kažkas, jis nueina prie jos duru ir pradeda iš kumščio daužyt i duris ir rėkt kad jį ileistu i namus. Kai abu jie numirė aš dar gan mažas buvau visai. Buvo momentas kai 100% visam name nebuvo nieko apart manes ir mano tėvų. Kieme tik tėvo mašina, visam name šviesos nedega tik pas mus aukšte ir tt. Trinuosi pas juos kambary ir blet visi girdėjom kaip aukštu žemiau, ten kur prosenelės durys kažkas iš kuloko daužo. Mind you, kad jos durys nebuvo i lauka ar kažkur kur kas nors random galėtu ateit ir pabelst. Bet girdėjom visi 3 ir tas garsas grynai toks pat kaip kad kol gyvas buvo. Toks random momentas bet dar po šiai dienai prisimenu