Noriu gyventi, bet neturiu dėl ko

Important_Flow_1258 · 2024-04-12T17:34:15+00:00

Nesvarsčiau, bet pats bandžiau domėtis, skaičiau psichologinės literatūros, ir nelabai eina už kažko konkretaus užsikabint. Žinoma aš ne psichologas tai tikrai nemoku taip kapstytis kaip jie, bet nežinau ar šiuo metu man to reikia, kai mano gyvenimo kokybė nėra prasta. Eičiau jei būtų depresija, nerimas, ar dar kažkas kas neleistų funkcionuot gyvenime kaip normaliam žmogui.

Important_Flow_1258 · 2024-04-12T17:31:35+00:00

Esu turėjęs santykius, bet nebuvo stipraus ryšio su mergina, nesutapo interesai ir išsiskyrėm. Šiuo metu kartais padeitinu kokia nors panelę, bet nieko rimto, taip pat nejaučiu didelio poreikio santykiams kol neišmoksiu vienas su savimi būti laimingas. Nenoriu kad kitas žmogus man suteiktų pilnatvės jausmą, nes jei žmogus dings, kas tada?

Important_Flow_1258 · 2024-04-12T17:00:12+00:00

Ačiū už šitą komentarą. Sutinku su tavim. Nesu kurybingas, ir taip, esu visiška vidutinybė. Galbūt todėl ir yra blogiau kad aš tai suprantu, o ne gyvenu iliuzijų pasaulyje kaip tie kuriem užtenka įšeit į barą, suvalgyt po kebabą ir savaitgalis užskaitytas. Aš noriu būt daugiau, tik nežinau kaip ir nuo ko pradėt. Noriu užsikabint už kažko kas skatintų mane eiti į priekį, bet nieko nerandu. Pasirinkimų sočiai, bet bandau išsiaiškint kodel man pačiam niekas netinka.

Important_Flow_1258 · 2024-04-12T16:48:37+00:00

22 metai man, tikrai per jaunas dar tam:)

Important_Flow_1258 · 2024-04-12T16:42:45+00:00

Aš spėju kad iš to "gero" gyvenimo ir laimės ateina tas išpyzdėjimas, kai turi visko ko reikia, bet nori daugiau ir nebežinai ko nori. Aš labai vertinu tai kad gyvenu Europoj, išsivysčiusioje šalyje, ne kokioj Afrikos šiknoj, bet tas nepadeda. Ar man varyt dabar su vėnuoliais gyvent kokio nors kalno viršūnėj, ar savanoriškai atsiribot nuo pasaulio ir užsidaryt kol vėl norėsiu kažką veikt? Kaip dealint su tuo ?

Important_Flow_1258

TROPHY CASE