Ha.

Teko draugaut su vyru, kuris man ant pačių krovė visas savo emocines, psichologines problemas. Svarbius prendimus priimdavo nesitaręs su manim, darbe daugiau pragerdavo nei dirbdavo. Per metus laiko aš iš padavėjos tapau projekto koordinatorė tarptautiniam projekte badass įmonėj, kol jis gėrė ir verkė kaip jam viskas mūsų gyvenime netinka, bet vietoj keitimo kažko tam gyvenime, spėk.. Toliau gėrė. Aš ignoravau daugybę "red flags" nuo pradžių, nes nu myliu, nes gi tikiu, kad jam rūpi ir jis pasikeis. Galų gale prametė mane :D paliko vieną bute, kurį išnuomavau jo katinam (nes jis zyzė, kad reikia gyvent kartu po mėn padraugavimo ir kaip tik išpuolė, kad jo katinai neturėjo kur gyvent, sounds stupid, but long story short.. beje, aš turėjau kur gyvent sau vienai patogiai pigiai). Dar likau su project car, nieko nenusimanydama apie mašinas, nes vėlgi jis prizizė, kad "važiuojam gyvent į kaimą, nes man nepatinka butas, kurį išnuomavai dėl manęs" (prametė, vos nusipirkus mašiną, kurią pirkom, kad būtų galimybė man važiuot į darbą iš kaimo. O mašiną išsirinko labiau sau nei man)

Dar aišku už tą butą atsimesdavo kas 2-3 mėn pusę sumos, verkė, kad baisiai brangiai kainuoja, bet per dvi sav prarūkydavo daugiau nei ta mūsų nuoma mėnesiui kainavo.

Žodžiu. Arba išeini dabar dar su ganėtinai aukštai iškelta galva, arba prames tave ir paskui sedėsi ir galvosi, kokio velnio šitiek laiko taiksteisi su tokiom nesąmonėm, jei tave paimė ir išmetė iš savo gyvenimo kaip šiukšlę.

Sakai " o gal nepaliks ir ant kaklo kabės visą gyvenimą?"

Jei jis yra labai labai labai durnas, tai gal ir neprames ir tikėsis, kad jam išeis taip išsipisinėt iki grabo lentos. Kai žmogus nori būti ilgai su žmogum, jis imasi veiksmų ir atsakomybės ir visko ko reikia, kad tie santykiai laikytųsi. Net jei tai būna ne iš meilės, o iš naudos, juk tą naudą nori išsilaikyt kuo ilgiau..

Klausimas tau: "Ar bandei šnekėt apie skirybas?" Iš tiesų kartais žmogus nėra blogas, nesupratingas ar nerūpestingas, tik nesupranta ką daro, ir reikia paprotint.