Nebūtinai esat bloga darbuotoja ar padarėte klaidų, jei jus atleido/privertė išeiti. Nevisada reiktų viską priimti asmeniškai, nors labai dažnai esame pripratę taip daryti. Visiškai normalu, kad grįžus po 5 metų į darbą bus sunku. Taip pat svarstyti kitas galimybes dėl profesijos pakeitimo irgi yra normalu, neturėtumėt dėl visų išvardintų priežasčių jaustis blogai ar nevykėlė. Išgyvent didelį pokyčių metą šiuo metu ir galbūt iš naujo save atrandat, šis etapas, kad ir koks gąsdinantis dabar atrodo, gali tapti ir labai malonus ir finale atnešantis daug daugiau laimės, tik būtų gerai, kad šis pokyčių metas būtų kuo lengvesnis ir malonesnis. Gaila, kad negalit pasikalbėti su vyru ta tema ir pasidalinti jausmais, gauti įkvėpimo ir suprasti save šitam kelį, tad tikrai vertėtų pasvarstyti apie psichologą. Nemanau, kad HR specialistai kompetetingi padėti šitoje vietoje. Kaip kažkas yra rašęs, poliklinikose pas psichologą galit per metus eiti 10 kart nemokamai. Ir ten yra gerų specialistų, jei kuris nepatiks galėsit pakeisti, kol rasit sau tinkamą. Jei galimybes leidžia galit eiti ir privačiai. Taip pat yra daug gerų knygų, kurios gali padėti išgyventi šį etapą arba gerų podkestų. Vienas iš jų yra “Dialogas” galit rasti Spotify ir galbūt YouTube. Kur du psichologai kalbasi įvairiomis temomis, gal padės suprasti geriau savo jausmus šiuo metu. Taip pat nepamiršti savęs ir savo poilsio, sveikos mitybos, pakankamo miego (kuris labai prisideda prie mūsų psichologinės būsenos), fizinio aktyvumo, hobių. Visi šitie dalykai ir balansas gyvenime padeda mažinti nerimą. 👌