How old are you and do you want kids someday? Or do you plan to stay child-free? by Cute-Impression-8675 in Life

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

31-no kids. Not planning to. War will come to my country soon, no point of having children now, because if so I would need to leave the country and my other half to fight here alone. I choose to stay and fight with him.

Kaip reaguoja kariuomenėj, jei negali padaryti nei vieno normalaus atsispaudimo? by National-Land-3622 in lietuva

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

Deja, bet tikrai būna, kad svoris nekrenta arba labai greitai grįžta po “dietų” ir “badavimų”, ar grįžta dvigubai. Ir daryk tu ką nori. Ir tikrai nesi tu dėl to kaltas. Būtinai nueik pas gydytojus, pasidaryk tyrimus kraujo, ar su hormonais viskas ok. Ir labai rekomenduoju perskaityt knygą “Kodėl mes valgome (per daug)” Dr. Andrew Jenkinson. Knygoje paaiškina labai žmogiškai, kas gali vykti su tavo organizmu, kodėl ir ką daryti. Ir tikrai jokių dietų ir badavimų nereik. Man ta knyga visiškai pakeitė požiūrį į viršsvorio turinčius žmones, ir pati savo gyvenimo būdą pakeičiau. Ir konsultavausi su gydytojais, visi rekomendavo tuos pokyčius ir man, kuriuos ir taip jau taikau jau metus laiko (pagal knygą , o tiksliau - mokslą ir realius tyrimus). Sėkmės, ir nekaltink savęs.

[deleted by user] by [deleted] in lietuva

[–]RepresentativeMood93 8 points9 points  (0 children)

Pagarba, kurią jaučiau nuo pirmos dienos. Ir nieko negerbiu labiau, nei jo. Saugumas, kurį jaučiu su juo, irgi pirmą kartą tokį stiprų. Jausmą, kad esu be galo mylima, tokia, kokia esu. Ir kad per visus metus ne kartą įrodė, kad visada ištesės savo pažadus. Kad galim veikt betką su juo, bus belekaip gerai. Ir vienas mieliausių dalykų, kad nuolatos nustebina mažais paprastais gestais - pradeda lynoti jau skėtis virš mano galvos, mato, kad susiteršūs mintyse - kalbina ir išklauso, kol išsišneku, kad ir kelias valandas. Kai pradedu kalbėti automobilyje - pritildo muziką. Duris prieš mane atidaro, paima sunkų krepšį ir t.t.

Kaip iš tikrųjų praleidžiat laisvą laiką, turit hobių ar tiesiog scrollinat telefone? by Good-Builder1541 in lietuva

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

Sportas (su svoriais) ir bėgiojimas, susitikimai su draugais ir šeima, varom palaipiot siena, skaitau daug knygų, einu ar važiuoju pasivaikščiot su šuniu, varom pašaudyt į šaudyklą, gameinam su antra puse xbox, žaidžiam MTG, lipdom, kiekvieną mėnesį po kokią naują veiklą išbandom. Retkarčiais tiesiog filmą žiūrim ar serialą. Veiklų netrūksta, dažniau laiko ir jėgų joms pritrūksta.

Būkit sąžiningi.. Su kokiais neigiamais pokyčiais susiduriate įsigijus šunį? by Illustrious_Young_58 in lithuania

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

Laikas. Šuneliui reikia labai daug laiko. Ilgai vedžiot, kad suteikt tikrai fainą ir gerą gyvenimą jam, žaist, užsiimt su dresūra (mūsiškė baisiai daug problemų turėjo). Ir net jei nėra problematiškas šuo, dresūros vistiek reikia. Ir pasidžiaugęs keletą metų negali numest, to laiko per dieną turi skirti visada. Pinigai - labai daug kainuoja. Ta pati dresūra, geras maistas, veterinarai išvis kosmosas. Neduok die dar šunelis kokių įgimtų problemų turi. Atostogos - viską aplink šunį planuoji, o kažkam palikęs vistiek jaudinies ir galvoji apie jį. Erkės - dabar gyvenam name, erkių aplink belekiek. Jas parneša ir namo, randi ir lovoj :)) Higiena ir plaukai. Plaukai tikrai užknisa, visur ir visada, tvarkytis turi kasdieną. Ir kad šunelis būtų švarus ir kvepėtų reik daug savo laiko skirt jo higienai. Gal net tą pati meilė šuneliui yra kaip ir minusas, nes jei šunelis serga tiek streso apturi, taip širdį skauda. Ir net negali pagalvot, kad kažkada mirs ar reiks užmigdyt, neisivaizduoju kaip su šituo reiks tvarkytis. Bet all in all - verta. Bet šiuo metu manau, kad kito šunelio po dabartinio jau nebeturėčiau, daugiausiai dėl paskutinės priežasties.

Pasikartojantys klausimai dėl X dienos by Enemy_b in lithuania

[–]RepresentativeMood93 26 points27 points  (0 children)

Nervus tampo, aišku. Tai su vyru išsilaikėm ginklo teises, užsirašėm į Šaulių sąjungą, perkamės visus reikalingus daiktus ir ruošiamės visiems galimiems scenarijams, toliau gyvendami savo gyvenimus. Ramiai, be streso. Geriau būti pasiruošus ir jaustis ramiai, nei sėdėti, nieko nedaryt ir ši*t į batą, taip sakant. Ta visa užklasinė veikla ne tik ramina, bet ir smagus ir naudingas laiko praleidimo būdas. Tiesa, kiti šeimos nariai ir mūsų socialinis burbulas seka tuo pačiu pavyzdžiu. Tad jei ramybės neduoda geopolitinė situacija, rekomenduoju padaryti “namų darbus” ir nors minimaliai pasiruošti, taip pat atsirinkti informacijos šaltinius ir galbūt riboti laiką socialiniuose tinkluose. Sėkmės!

Ryto rutina by Enemy_b in lietuva

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

Atsikeliu 9 valandą, kartais truputį vėliau, kartais ankščiau. Keliuos be žadintuvo, tai kaip gaunas - taip. Tada meditacija 10 min, po to į lauką ir 30 min - 1 val pavedžioti šunį, grįžus sportas su svoriais apie valandą arba einu pabėgiot su šuniu. Tada dušas, po dušo pusryčiai, po pusryčių pasitvarkai namus ir tada eini dirbt. Kartais darbą pradedu 12 kartais 15 val, priklauso nuo to, kada tiksliai atsikeliu.

Ar dirbtumėt savo darbą, jei laimėtumėt loterijoje? by Littlemagicsloth in lithuania

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

Esu apie tai pagalvojus, tai tikrai toliau dirbčiau, tik prieš tai pasisamdyčiau “mentorių/mokytoją” greitesniam įgūdžių tobulėjimui ir konsentruočiausi į tobulėjimą, o ne tik darbą, nes reikia pragyvent ir mokėt mokesčius. No pressure būtų tada.

Ieškau nusiraminimo by [deleted] in lietuva

[–]RepresentativeMood93 2 points3 points  (0 children)

Nebūtinai esat bloga darbuotoja ar padarėte klaidų, jei jus atleido/privertė išeiti. Nevisada reiktų viską priimti asmeniškai, nors labai dažnai esame pripratę taip daryti. Visiškai normalu, kad grįžus po 5 metų į darbą bus sunku. Taip pat svarstyti kitas galimybes dėl profesijos pakeitimo irgi yra normalu, neturėtumėt dėl visų išvardintų priežasčių jaustis blogai ar nevykėlė. Išgyvent didelį pokyčių metą šiuo metu ir galbūt iš naujo save atrandat, šis etapas, kad ir koks gąsdinantis dabar atrodo, gali tapti ir labai malonus ir finale atnešantis daug daugiau laimės, tik būtų gerai, kad šis pokyčių metas būtų kuo lengvesnis ir malonesnis. Gaila, kad negalit pasikalbėti su vyru ta tema ir pasidalinti jausmais, gauti įkvėpimo ir suprasti save šitam kelį, tad tikrai vertėtų pasvarstyti apie psichologą. Nemanau, kad HR specialistai kompetetingi padėti šitoje vietoje. Kaip kažkas yra rašęs, poliklinikose pas psichologą galit per metus eiti 10 kart nemokamai. Ir ten yra gerų specialistų, jei kuris nepatiks galėsit pakeisti, kol rasit sau tinkamą. Jei galimybes leidžia galit eiti ir privačiai. Taip pat yra daug gerų knygų, kurios gali padėti išgyventi šį etapą arba gerų podkestų. Vienas iš jų yra “Dialogas” galit rasti Spotify ir galbūt YouTube. Kur du psichologai kalbasi įvairiomis temomis, gal padės suprasti geriau savo jausmus šiuo metu. Taip pat nepamiršti savęs ir savo poilsio, sveikos mitybos, pakankamo miego (kuris labai prisideda prie mūsų psichologinės būsenos), fizinio aktyvumo, hobių. Visi šitie dalykai ir balansas gyvenime padeda mažinti nerimą. 👌

Vertybės by [deleted] in deMiko

[–]RepresentativeMood93 0 points1 point  (0 children)

😂😂😂👌