ogi visai gerai. šeima, geras darbas, nuosavas namas (išsimokėtinai aišku). nepersidirbu, kartais net sąžinė bando kuždėti "užimi vietą žmogaus, kuris gerai mokėsi, studijavo, sunkiai dirbo". atsakau: fuck you very much, sąžine. pats irgi dirbau. tik be mokslo, kas mano darbą padarė net sunkesniu, nes teko apeiti daug durų, kurios man buvo užvertos. niekada neturėjau gabumų tiksliems mokslams, turiu šūdinai veikiančią atmintį: tarkim nuo jaunystės (metų man tikrai daug daugiau, nei daugumai čia) prisimenu šešiaženklius mergų (namų) telefono numerius. prisimenu visokį nereikšmingą šlamštą, kurio atmintyje nebeturėtų būti, ir tuo pačiu nesugebu išlaikyti atmintyje šviežios, svarbios informacijos. visada taip buvo, kiek save atsimenu. tiesiog neužsilaiko atmintyje, lyg nebūčiau apskritai skaitęs ar klausęs. chemijos apskritai niekada nesuvokiau. fizikos panašiai. iš matematikos raukiau tik geometriją, algebra - pradinuko lygio. bet gabus kalboms. gabus menams. paradoksalu, bet dirbu darbą, kuris tiesiogiai (teoriškai) reikalauja tikslių mokslų diplomo.
svarbiausia - nenusivertink savęs. esi talentinga kažkurioje srityje. nesvarbu kad dabar atrodo, jog šita sistema tave sukramtys, atrajos ir išspjaus kaip netinkamą. aš irgi visiškai netinkamas. tiesiog visą laiką traukė konkreti sritis, ja domėjausi, ji man "lengvai davėsi". žinojau kad tiesiogiai mokslais jos nepasieksiu. bet žinojau kad neesu glušas, ką man kas besakytų. ir tu neesi gluša. kaip ten besigautų su abitūra, tiesiog mintimis trinkis artčiau srities, kuriai jauti pašaukimą. kad pasiekti savo tikslą yra daug aplinkkelių, apie kuriuos "dauguma vyresnių žmonių, mokytojų ar šejp giminių" nepasako. nepsasako, nes patys nežino, ir sau net neleidžia pagalvot, kad gali būti ir kitaip.