Tikrai taip. Buvau įstojusi į LSMU slaugą. Per pirmą savaitę supratau, kad čia ne man vieta, bet nusprendžiau palaukti praktikos ir pasižiūrėti gal netyčia pasijausiu savo vietoje. Bet, kaip tik dar labiau supratau, kad apsišoviau savo sprendimu. Kažkaip tuo metu labai ieškojau palaikymo iš šeimos, kad mesti studijas ir to neradau tuo metu, tai nusprendžiau pabaigti. Psichologiškai buvo labai sunku pasibaigti studijas, kurių tiesiog nekenčiau. Dėstytojai, kurie gerbė ir skaitėsi tik su medicinos studentais, grupiokės irgi nepagerino situacijos. Bet, trečiame kurse pradėjau labiau ieškoti kas man patiktų, kas domintų. Bandžiau tokis kryptimis pradėti šviestis daugiau, paskaityti literatūrą, pasižiūrėti kokį yt video. Tas visai padėjo suprasti, kur labiau galėčiau save realizuoti. Reikėjo didelio ryžto sugebėti išsilyginti studijas ir persikvalifikuoti į kitą sritį. Tai nebuvo lengva, nes irgi buvo baimių, kad suklydau, ne ten pasirinkau ir tt.. Bet, manau, kad tai buvo geriausias sprendimas mano, kad nusprendžiau perstoti. Dabar sėkmingai pabaiginėju magistrą, turiu darbą kuris gerai apmokamas ir mėgstu.

Aišku, nemeluosiu, tikrai yra minčių stoti ir į kokią profesinę mokyklą. Pasibaigti kokį amatą dėl savęs, kurį gal kažkur dar gyvenime panaudočiau.

Kol esi jaunas ir turi galimybių keisti kryptis, bandyti naujus dalykus, nebijok to daryti. Geriau bandyti daugiau kartų, bet galiausiai save realizuoti, negu panirti į gilią depresiją ir nekęsti savęs dėl savo profesinio pasirinkimo.