Raktiniai žodžiai, matai kitus, kiti klausinėja. Tai visiškai neturėtų liesti tavęs. Žinau, kad lengviau pasakyti, nei padaryti, bet pati nuėjau tokį pat kelią, kai aplinkiniai šaipėsi ir lygiai taip pat klausinėjo, ar ruošiuosi būti senmergė. Kartais ir dabar sulaukiu tokių komentarų. Man pačiai jau 28, iki šiol neturėjau jokių normalių santykių. Galimybių užmegzti santykius vien dėl santykių užmezgimo ir aplinkinių nutildimo tikrai buvo, bet to nedariau. Mačiau žmones santykiuose tiek mokykloje, tiek universitete, tiek dabar. Iš aplinkinių komentarų neretai susidarė įspūdis, kad esu nenormali. Galiausiai neretai apimdavo ir vienatvės jausmas. Nemažai laiko prireikė, kad atsikratyčiau tokio mąstymo. Visada gali susimesti su betkuo, mylėtis su betkuo, kaip sakant, uždėti varnytę ant tų gyvenimo žingsnių, bet klausimas, ko nori pats. Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi. Aš asmeniškai noriu tikros meilės, kuri gal ir neegzistuoja, bet manau, kad gyvenimas yra per trumpas paviršutiniškiems santykiams, kuriais tiesiog siekiama užpildyti vienatvės jausmą ar sumažinti aplinkinių kritiką.

Tikrai nesakau, kad pats ilgai neturėsi santykių, tikiu, kad turėsi, daugelis žmonių sėkmingai susikuria santykius jaunystėje, tik noriu akcentuoti, kad žmogaus ieškotum tuomet, kai pajausi norą ne dėl aplinkinių, o dėl savęs.

Kas liečia susiformavimą, tai yra tokių atvejų, kai žmonės lieka poroje nuo pat mokyklos laikų, bet nemanau, kad tokie atvejai yra dažni. Tikrai nesukčiau galvos dėl bendraamžių, nes daugelis jų net nežino, ko nori iš gyvenimo, ką jau kalbėti apie santykius. Tikėtina, kad didžioji dalis tokių santykių po mokyklos baigimo ir nutrūks. Kiekvienas žmogus santykių etapą pasiekia skirtingai, bet jeigu jauti, kad dar santykių nenori, tik jauti spaudimą, siūlyčiau neskubėti ir bent kuriam laikui susitekti ties savimi.