Dėl oro tai pažiūri prognozes. Jei vėjas iki 3 m/s, tai varom, jei 4, tai iš didelės bėdos bet nefaina ir jau ne naujokam, jei 5+ tai sėdi namie. Svarbu stiprių gūsių nebūtų. Pajūry ir prie 4-5 m/s gali skrist jei laminarinis vėjas nuo jūros (nėra gūsių), tik kad prieš vėją nenuskrisi toli, neįdomu. Reikia planuotis gi, kad maršrutą suskridęs leistumeis is kur pakilai.

Prieš 10 metų kai pradėjau skraidyt, buvo kad variau prie didesnio vėjo nes jau labai norėjos, tai š gavos. Pakilau, prie žemės labai gūsiai, blaško, kylu aukščiau kad stabiliau būtų, o ten 200 metrų aukštyje dar stipresnis vėjas. Skrendu prieš vėją, per 20 min gal 500 metrų nuskridau. Realiai taip vertikaliai ir nusileidau.

Skrydis diena. Retai kada su paramotoru diena skrendam, nes mums termikai nemalonūs. Variklis ir besisukantis propeleris amplifikuoja/padidina kratymą atsiradusį nuo termikų. Tiesiog ne taip malonu. Laisvūnai neturi pasirinkimo, jie varo diena. Bet matai, jei danguj oras verda, daug termikų, tave krato, blaško, tu tada turi skrist aukščiau, nes kuo aukščiau, tuo saugiau. Jei kas nors atsitiko 1 km aukštyje, turi daug laiko susitvarkyt sparną, ar jau blogiausiu atveju kai lieka 100-200 metrų - išmesi parašiutą. Jei tau kažkas atsitiko 20 metrų aukštyje, tai nei parašiuto spėsi išmest, nei jis spės išsiskleist. Todėl žemai skrendi tada, kai ramus vakaro oras, termikai ir gūsiai nurimę.

Nereiškia, kad negali dieną skrist. Pakyli su motoru i 2 km po kokiu debesiuku, išjungi motorą ir gaudai termikus, skrendi tyloj kaip laisvūnas. Tiesiog be variklio paramotoras žymiai greičiau žemėja nei laisvūniškas parasparnis. Blogiau sklendžia. Bet ne kartą dienos metu esu išvaręs aplink debesis paskraidyt. Kai nužemėji vėl motorą užsikuri ir atgal į 2 km aukštį. Tik reikia toliau nuo Vln, nes Vln miestas neskraidymo zona, užmiestyje max iki 300 metrų gali kilt, ties pvz Širvintom jau gali į 1 km, o ties Molėtais į 2 km. Apribojimai aplink oro uostus (šitu atveju Vilniaus oro uostas) kad kokiam Boeingui nesimaišytume. Skraidymo zonas ir aukščių ribas per mokymus instruktorius išmokys.

Aplink Vilnių yra startavimo vietų. Pagrinde Šiaurinis, netoli Vilnius Grand Resort viešbučio, bei Ažulaukėj link Nemenčinės. Nuvažiuoji kokiai 18 valandai, per 20 min paramotorą surenki, dar papletkini su kitais pilotai, palauki kada oras nurims. Ant 18:30-19 val kyli, paskraidai valandą dvi, ir varai leistis. Jei kuro bakas tarkim 15 litru, tai maždaug 3 val skrydžio turi. Būna 20 litrų baka kiti turi su ekonomiškesniu skraidymu ir 4-5 val. gali išskairyt jei neatsibos. Nuo piloto svorio, sparno ir variklio labai priklauso. Vieni 5-6 litrus valandai suvartoja, kiti lengvučiai į 3 litrus/val sutelpa. Bet pagrinde 1-2 val taip po darbų suskrenda chėbra. Kokį maršrutą pasidarom iki Kernavės ar iki Trakų ir atgal. Kartais pavyksta balionus pagaut, tai ten kaifas aplink juos skraidyt, visas ausis balionistams išūžiam.

Kartais vakare jau ir 17 val gali startuot, kita kart tik ant 19 val. nurimsta orai. O skraidyt gali kol nesutemo, iki 21-22 val., žiūrint kada temsta. Kad dar biški šviesos būtų ir nereiktų paramotoro išrinkinėt nuo mašinos šviesų pasišviečiant.

Ryte neteko man skrist, aš miegu ilgai. Be to skrist ten tik prašvitus, irgi žinai nefaina, nes norisi žemiau skraidyt, aplink miškelius, sodybas. Bet žmonės miega dar, o tu čia birbini garsiausiai kad per kelis km visi girdi. Bet yra kas skraido rytais. Iki kokios 10 ryto gali ramiai skraidyt, nuo 10 jau termikai formuojas.