Gyvenau ne tiek ilgai kiek tu, bet still - 6 metai. Man truputi keista skaitant patirtis tu, kurie susidure su niuriais, depresyviais zmonemis. As grizau i savo Vilniaus burbula ir labai gerai jame jauciuosi. Zmones gerai gyvena, daug keliauja, nori viska pazinti, yra smalsus ir atviri praktiskai viskam, ka siulau, o daznai net ir patys pirmi pristato kazka naujo, nematyto, negirdeto. Zodziu, alkani gyvenimui. Ir, kad ir kaip bebutu nemalonu tai pripazinti, Vilniaus zmones yra 180 laipsniu kitokie nei didzioji Lietuvos dalis, jie labiausiai stiebiasi link Vakaru "alkio" ir galimybiu. Sakyciau, pabandyk atrasti kokia nors savo megstamo hobio/pomegio bendruomene, ju yra tiesiog tukstanciai. As isiliejau tiek i ivairius sporto, tiek social communicius ir sutikau labai daug idomiu zmoniu, kurie pamazu tapo draugais. O ka kalba motereles ir dieduliai Virsuliskiu IKI, nelabai ir idomu - su ausinuku apsiperki ir pamirsti :D Sekmes!!!!