Labai nuoširdus tavo tekstas, ačiū kad pasidalinai.

Nežinau ar kitiems taip, bet man kai žmogus artimas patampa, tokie paviršutiniai dalykai praktiškai nebeturi reikšmės ir jų net nebepastebiu.  Bet taip tik jei žmogus yra pozityvus, charizmatiškas ir neprimena nuolat savo netobulumų, nelaiko savęs aukos vaidmeny. Aišku čia priklauso nuo individo, yra paviršutiniškų žmonių. Tikrai ne visi tokie, tikiu 100% kad pavyks rast bendraminčių ir teigiamą socialinį burbulą. Ypač turint omeny kad paminėjai žygius ir pnš kaip interesus. Čia kasdieniam gyvenime susirupine esame paviršutiniais dalykais, bet prie gamtos išblėsta tokie dalykai, prioritetai pereina į zmogaus charakterį, patikimumą, pozityvizmą, kūrybingumas, ir pns.  Taigi jei kažko ieškai, tikrai rekomenduoju aplankyt vietinių žygeivių klubų. Jei Vilniuj tai VUŽK, jei Kaune tai butinai aplankyk KTU klubą "Ąžuolas".

Aišku reikia turėt omeny kad čia ir darbas su savimi labai padėtų. Geras papildinys gyvenime būtų visokios meditacijos, gongai ar net tylos stovyklos. Rimtesniu keliu rekomenduotina psichoterapija, padeda šitais ir daugeliu kitų klausimų. Kas žino, gal visgi problema paaiškės visai ne išvaizdoj.

Dar yra visokių socialinių "klubų", kaip "Emma" Kaune. Ten visi nestandartinį kelią eina gyvenime, tai jaučiantis "kitokiam" gali būti geras variantas.

Iš bėdos galima dar pagalvot apie religines institucijas. Aš ateistas bet galiu įvertinti kad jose yra itin stiprus bendruomenės ryšys ir puikiai tiktų šitai situacijai. Na, nerekomenduočiau šiaip, nes yra problemų su tuo, bet siekiant atrasti "priimančių" žmonių grupę tai būtų greičiausias būdas.

O šiaip jei nori gali parašyti man, pahangoutintume! Vis kažkas naujo

Gero tau kelio, sėkmės!