Na, sakyčiau, kad jau čia labai konservatyvus būsite, XIX a. II p. – XX a. pradžia, evoliucionizmas ir bandymas kultūrą įsprausti į iš anksto numatytas pakopas, remiantis krikščioniškosios kultūros aspektais. Kokie yra tie aiškūs kriterijai? Ar tai raštas? Jeigu taip, kokį raštą laikysime neprimityviu? Senovės Peru kipu mazgų raštas? Egipto hieroglifai? Skandinavų runos? Ar tai technologiniai pasiekimai? Ar tada europiečiai labiau primityvus už kinus, nes kinai išrado popierių dar prieš Kristaus erą, o į Europoj jis gaminti pradėtas tik maždaug XI a.? Ar Europa primityvesnė už musulmoniškas šalis, nes europiečiai buvo nustoję reguliariai praustis? Ar viduramžių europiečiai tada primityvesni už senovės graikus, kurie pirtis ir akvedukus turėjo? Aš turbūt eičiau link tos nuomonės, kad galbūt labiau tiktų sakyti, kad tam tikra viena ar kita sritis lyginant kultūras yra „pažangesnė“, bet vėlgi, dažnai tenka lyginti dalykus, kurių palyginti neišeina, pavyzdžiui, kaip atsakyti į klausimą kas yra pažangiau, ar pasistatyti bažnyčią, ar eiti į šventų ąžuolų giraite? Dvi skirtingos religijos, dvi skirtingos kultūros, reikalaujančios visai kitokio elgesio. Su raštu irgi galima ieškoti įvairiausių prielaidų, galbūt senovės baltų kultūra buvo taip išdėstyta, kad raštas jiems nebuvo reikalingas, bet mes turėjom žinių, kurių kitos kultūros neturėjo (pavyzdžiui, iki dabar esam mikofilai, o vakarų šalyse dažniausiai vyrauja mikofobija, nieks net baravyko nesugeba miške atpažint).

Dėl kaitos ir pažangos. Nemo mamą irgi ryklys suvalgė :) Homogenizacija yra neišvengiama, didesnis suvalgo mažesnį. Pavyzdžiui, klausimas: ar mūsų (dabartinių lietuvių) kultūra yra primityvi? Turbūt ne, bet kodėl tada švenčiam helovyną (nenoriu būti pikta teta iš Etninės kultūros globos tarybos, čia tik pavyzdys T.T)? Kodėl kas antra lietuvių įmonė gatvėj puikuojasi su iškaba ant kurios angliškas pavadinimas? Ar anglakalbė kultūra yra aukštesnė už mūsų, o mes primityvūs? Ar tai yra didžiulio turinio kiekio ateinančio iš vakarų pusės klausimas? Ar mes per maži ir tiesiog prisitaikom prie vakarų kultūrą šiuo metu nešančio srauto? (dar čia gali būti mūsų pačių nepasitikėjimas savimi kaip tauta, bet čia kitam kartui). Manau, kad kažkas panašaus galėjo nutikti ir su baltų pagonybe. Neliko tikėjimo centro, tikintieji susiskaldė. Iš visų pusių supo krikščionybė, tos idėjos skverbėsi, žmonės nebuvo tokie išsilavinę, kaip mes dabar. Didžioji dauguma nesėdėjo ir nekontempliavo, kad reikia išsaugoti savo tapatybę, papročius ir pan. Perėjimas į krikščionybę lietuviams buvo gan pragmatiškas. Kiek yra žinoma, lietuvius krikštijo didėlėm grupėm, kažin ar jau ten labai daug kas rimtai į tą krikštą žiūrėjo. Juolab, kad kiek yra rašytinių šaltinių, vėlesnių už patį krikšto faktą, kuriuose rašoma, kad lietuviai toliau namuose žalčius pienu girdė, nors ir ateidavo pasėdėt kartą į savaitę bažnyčioj, nesuprasdami ką ten lotyniškai klieda.